Archeologija ir archeologiniai tyrimai

Archeologinių tyrimų apibrėžimas

Archeologija – tai mokslas, apimantis įvairias disciplinas ir tiriantis praeities žmonių gyvenimą bei kultūrą pagal išlikusius daiktinius įrodymus, tokius kaip artefaktai, architektūra, kultūrinės vertybės ir t.t… Pagrindinis archeologinių tyrimų tikslas atrasti ir nustatyti vertingus archeologinius objektus, atkuriant istoriją ir ją išsaugant ateities kartoms.

Archeologinių tyrimų reikšmė statybų projektuose

Archeologija ne kasdien ir ne kiekvienam sutinkama mokslo kryptis. Dažniausiai su archeologiniais tyrimais galima susidurti statybų, kelių tiesimo, žemės paskirties keitimo ir kituose panašiuose projektuose. Tokiuose įvairių statybų projektuose archeologiniai tyrimai itin svarbūs siekiant išsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti, kad plėtros metu nebūtų sunaikinti reikšmingi archeologiniai objektai.

Kultūros paveldo teisinė bazė ir reglamentai

Lietuvos kultūros paveldą, archeologines vietoves ir kitus archeologiškai vertingus objektus saugo įvairūs Lietuvos nacionalinio paveldo įstatymai, teisės aktai ir reglamentai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato archeologinių vietovių nustatymo, registravimo ir išsaugojimo procedūras. Lietuvoje archeologinė praktika vykdoma vadovaujantis ir tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant pasaulines paveldo (UNESCO) konvencijas bei Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją.

Archeologinių tyrimų vykdymą bei visų Lietuvos archeologų veiklą prižiūri Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Kultūros departamento specialistai atsakingi už leidimų archeologiniams tyrimams vykdyti išdavimą, jų laikymosi kontrolę bei kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimą.

Lietuvoje leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo procesas apima archeologinių tyrimų planavimo, projekto parengimo ir jo teikimą Mokslinei komisijai. Tik teisės aktais paremtas ir parengtas laikantis paveldosaugos gairių, archeologinių tyrimų projektas gali būti patvirtinamas. Esant neatitikimams, projektas su rekomendacijomis gali būti grąžinamas teikėjui. Kai archeologinių tyrimų projektą Mokslinė komisija aprobuoja, toliau seka prašymas Kultūros paveldo departamentui išduoti leidimą tyrinėjimams atlikti.

Archeologinių tyrimų projekto planavimas

Prieš pradedant ruošti archeologinių tyrimų projektą, kruopščiai peržiūrimas statybų projektas bei techninės specifikacijos. Siekiant nustatyti galimas archeologines vietas, išsamiai peržiūrima statybų projekto teritorija. Čia pasitelkiamos įvairios kultūros paveldo duomenų bazės, kuriose patikrinama ar statybų aplinkos objektai nepatenka į saugomų objektų sąrašą.

Kad archeologinių tyrimų eiga būtų efektyvi ir padėtų paveldo išsaugojimui, būtina tyrimus suderinti su visais statybų projekto planais. Svarbu suplanuoti optimalų biudžetą archeologiniams tyrimams, paskirstant finansus įvairiems vertinimams, archeologiniams kasinėjimams, analizei ir net artefaktų išsaugojimui. Finansinis planas turi būti parengtas atsižvelgiant į nenumatytai iškilusias rizikas, tokias kaip netikėtai atrastus archeologinius radinius, naujų tyrimų poreikį ir projekto vėlavimus.

Archeologinių tyrimų projekto rizikos veiksniai

Pagrindinės rizikos, su kuriomis gali susidurti archeologinių tyrimų projektas, tai:

• Projekto vėlavimas
• Finansinė rizika
• Teisinė rizika
• Pavojai aplinkai

Dėl archeologiškai vertingų objektų atradimo, statybų projektas gali labai vėluoti. Netikėtai atrastos archeologinės vertybės gali iššaukti poreikį naujiems papildomiems archeologiniams tyrinėjimams ar artefaktų išsaugojimui, dėl to stabdoma tolimesnė plėtra. Tokie netikėti atradimai, nenumatyti papildomi tyrinėjimai ar artefaktų išsaugojimo procesas gali sukelti papildomas finansines išlaidas ir statybų projekto biudžetas gali dar labiau išaugti.

Projekto trukmei bei biudžetui gali pakenkti ir paveldosaugos įstatymų nesilaikymas. Vykdant archeologinius tyrimus ir statybų projektą nesilaikant įstatymų, gresia įvairios teisinės nuobaudos bei projekto sustabdymas.

Vykdant archeologinius tyrimus būtina atsižvelgti ir į poveikį aplinkai, pavyzdžiui, kad tyrimų metu nebūtų sukelta dirvožemio erozija ar tarša, pakenkta kraštovaizdžiui.

Rizikų valdymas archeologinių tyrimų projektuose

Archeologų įsitraukimas ankstyvame statybų projekto planavimo etape padeda numatyti didelę dalį galimų rizikų ir parengti jų mažinimo strategijas. Rengiant archeologinių tyrimų projektą, labai svarbu nuodugnus projekto teritorijos įvertinimas ir analizė. Visų rašytinių šaltinių ir duomenų bazių patikrinimas daugeliu atveju padeda sumažinti nenumatytų archeologinių atradimų tikimybę.

Kad projektas būtų tikrai efektyvus, būtina pasiruošti planą nenumatytiems atvejams. Biudžeto ir laiko paskirstymas nenumatytiems atradimas ar papildomiems tyrimams gali padėti laiku suvaldyti vėlavimus.

Rizikų valdymas – archeologinių tyrimų kelias į sėkmę

Siekiant suprasti žmonijos istoriją ir kultūros raidą, būtina išsaugoti archeologinius objektus. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje atlieka itin svarbų vaidmenį išsaugant Lietuvos kultūros paveldą. Tinkamai statybų projektuose integruoti archeologiniai procesai, kurie paremti  efektyviomis rizikų valdymo strategijomis, užtikrina, kad bus laikomasi kultūros paveldo apsaugos įstatymų, bus suvaldytos užsakovo finansinės rizikos, o Lietuvos istorinis palikimas bus išsaugotas.