Kremavimas – procesas, kurio metu mirusiojo palaikai paverčiami pelenais, – Lietuvoje įteisintas jau daugiau nei dešimtmetį (nuo 2011 m.). Iš pradžių šalyje veikė vienintelis krematoriumas Kėdainiuose, tačiau dabar kremavimo paslaugos Vilniuje tapo dar prieinamesnės: atidarytas modernus krematoriumas (2023 m.), tad sostinės gyventojams nebereikia vežti artimųjų palaikų į kitus miestus. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip vyksta kremavimo procesas Vilniuje ir kokią informaciją svarbu žinoti tiems, kurie renkasi šį atsisveikinimo būdą. Aptarsime patį kremavimo procesą etapais, paminėsime teisinius niuansus, tokius kaip dokumentai ir pelenų laidojimo tvarka, bei pateiksime praktinių patarimų, kad kremavimas praeitų sklandžiai ir pagarbiai.

Kremavimo proceso etapai Vilniuje

1. Sprendimas kremuoti ir formalumai. Jei artimojo valia buvo po mirties būti kremuotam, arba šį sprendimą priima šeima, pirmiausia reikia sutvarkyti formalumus. Artimieji pateikia prašymą krematoriumui dėl kremavimo atlikimo. Kremavimo paslaugas Vilniuje teikia „Re Verum“ grupės valdomas Vilniaus krematoriumas (Lentvario g. prie Gariūnų). Kreipiantis dėl paslaugos, reikės pateikti velionio mirties liudijimą, taip pat asmens dokumentus (pvz., asmens tapatybės kortelę arba pasą) ir užpildyti specialų prašymą kremavimui. Prašymą gali rašyti sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ar seserys; jei tokių nėra – tolimesni giminaičiai. Svarbu nurodyti, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl šio sprendimo (kad vėliau nekiltų ginčų). Jeigu pats velionis buvo išreiškęs raštišką valią (pvz., trišale sutartimi su krematoriumu ar testamentu), tada procedūra dar paprastesnė – pateikiamas tas dokumentas. Vilniuje visus leidimus ir dokumentus paprastai sutvarko laidojimo paslaugų centras, su kuriuo bendradarbiaujate – jie pasirūpina ir leidimu kremuoti, ir kitais reikalingais dokumentais, tad artimiesiems dėl biurokratijos sukti galvos dažnai nereikia. 2. Velionio paruošimas ir transportavimas. Iki kremavimo palaikai gali būti laikomi laidojimo namų šarvojimo patalpose arba morgue (jei kremavimas numatomas greitai ir atsisveikinimas vyksta su urna, kai kada velionis iš viso nešarvojamas viešai). Laidojimo namai Vilniuje pasirūpina velionio kūno paruošimu – aprengimu, esant poreikiui balzamavimu (nors ilgam šarvojimui prieš kremaciją paprastai to neprireikia, jei laikas neilgas). Taip pat svarbus aspektas – karstas kremavimui. Paprastai kūnas kremuojamas karste, tačiau tai nebūtinai turi būti brangus, prabangus karstas – dažnai pasirenkamas specialus kremavimo karstas, kuris būna medinis, nelakuotas, su minimaliais metaliniais elementais (arba visai be jų). Vilniaus krematoriumas gali pasiūlyti tokį karstą vietoje, jei artimieji nenori pirkti brangaus laidojimo karsto. Pastaba: kremavimui tinkamiausi natūralios medienos karstai su kuo mažiau puošybos – jie švariau sudega. Kai kuriais atvejais kremuojama ir be karsto (kūnas įdedamas tik į specialų degų maišą/kapsulę), bet tai reti išskirtiniai atvejai. Tuomet, atėjus laikui, velionis transportuojamas į krematoriumą. Vilniuje transportavimas trunka labai trumpai (iš šarvojimo salės iki Lentvario g. dažnai kelios dešimtys minučių). Krematoriumo darbuotojai priima velionį su visa reikalinga pagarba. 3. Kremavimo procesas krematoriume. Pats kremavimas Vilniuje vyksta modernioje kremavimo krosnyje, kur palaikai sudeginami itin aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 800°C karštyje). Procesą galima suskirstyti į kelis etapus. Pirmiausia, karstas su velionio palaikais specialaus mechanizmo pagalba įkeliamas į kremavimo įrenginį. Pradėjus kremavimą, apie 15–20 minučių intensyvi liepsna degina karstą, tuomet ugnis apima patį kūną. Per maždaug 1 valandą kūnas ir organinės medžiagos suyra dėl aukštos temperatūros, virsta neorganiniais pelenais. Šiuolaikinė kremavimo įranga veikia automatiškai per kelias kameras: pirmoje sudega kūnas ir karstas, antroje vyksta papildomas nesudegusių dalelių sudeginimas, trečioje – aušinimas ir filtravimas. Visas procesas trunka apie 2,5–3 valandas nuo įkėlimo iki pelenų atvėsinimo ir paruošimo. Krematoriumo specialistai prižiūri, kad vienu metu krosnyje būtų tik vieno velionio palaikai, taigi pelenai nesusimaišo – tam skiriamas ypatingas dėmesys (Vilniaus krematoriumo įranga užtikrina, kad jokio maišymosi neįvyktų kiekviename etape). Tuo siekiama pagarbos ir atsekamumo – be to, kiekvienam kremavimui priskiriamas identifikacinis numeris ir metalinis žetonas, kuris kartu sudeginamas su palaikais ir lieka pelenų kapsulėje. Šis žetonas su unikaliu numeriu leidžia bet kada patvirtinti pelenų tapatybę. 4. Pelenų sutvarkymas ir atidavimas artimiesiems. Pasibaigus kremavimui, krosnis atvėsinama, o likę pelenai kruopščiai surenkami. Visi kaulų fragmentai sumalami specialiu malūnėliu, kad liktų tolydūs pelenai. Tada pelenai sudedami į standartinę kapsulę (dažniausiai ~3,9 litro talpos, sandarią metalinę arba kietplastikinę). Į kapsulę įdedamas minėtas identifikacinis žetonas, taip pat paruošiama kremavimo pažyma, kurioje nurodytas velionio vardas, kremacijos data ir identifikacinis numeris. Kapsulė su pelenais dedama į artimųjų pasirinktą urną. Jeigu nutiktų taip, kad urnos anga per siaura kapsulei, yra praktika pelenus berti tiesiai į urną (be kapsulės) ir tuomet sandariai užklijuoti – tai irgi leidžiama. Artimiesiems paprastai urną su pelenais perduoda krematoriumo darbuotojai arba laidojimo namų atstovai, jei jie tarpininkauja. Vilniaus krematoriume, kaip ir kituose, galioja tvarka, kad pelenus atsiimti gali įgaliotas asmuo, pateikęs dokumentus. Dažniausiai tai būna už paslaugą atsiskaitęs šeimos narys. Pelenų atidavimas pažymimas specialiame registre. 5. Urnos laidojimas arba saugojimas. Gavus urną su velionio pelenais, lieka klausimas – kur juos padėti. Pagal Lietuvos įstatymus, kremuoti palaikai turi būti palaidoti arba saugomi kapinėse (kapo duobėje ar kolumbariumo nišoje). Ar galima urną laikyti namuose? Įstatymas leidžia laikinai saugoti urną namuose ar kitoje tinkamoje vietoje, tačiau galutinis tikslas – ją palaidoti kapinėse. Vilniuje veikia keli kolumbariumai (pvz., Kairėnų kapinėse, Liepynės kapinėse įrengti modernūs kolumbariumai). Ten galima išsipirkti nišą urnai. Alternatyva – laidoti urną į esamą šeimos kapą (jei toks yra) arba į naują mažą kapavietę. Sostinėje kapinių tvarką prižiūrinti savivaldybė reikalauja, kad apie palaidojimą būtų pranešta administracijai, gautas leidimas kaip ir tradiciniam laidojimui. Pelenų išbarstymas Lietuvoje labai ribotas: galima barstyti tik specialiai tam skirtuose kapinių pelenų barstymo laukuose. Vilniuje tokis laukas įrengtas Liepynės kapinėse – vienintelė oficiali vieta šalyje, kur leidžiama barstyti pelenus atvirai. Išbarstyti pelenus kitur (jūroje, miške, ant žemės savavališkai) – draudžiama ir užtraukia baudą. Tad planuojant kremuoti, verta iš anksto nuspręsti, kur amžino poilsio atguls pelenai – ar į šeimos kapą, ar kolumbariumą, ar pasinaudosite barstymo lauku.

Ką svarbu žinoti renkantis kremavimą Vilniuje?

Laiko terminai: Kremavimo paslaugos Vilniuje šiuo metu prieinamos gana operatyviai. Jei mirties dokumentai sutvarkyti greitai, kremavimas gali būti atliktas per 1–2 dienas (priklausomai nuo krematoriumo užimtumo). Pandemijos metais būta situacijų, kai tekdavo palaukti ilgiau dėl išaugusio mirčių skaičiaus, tačiau paprastai Vilniaus krematoriumas pajėgus priimti visus laiku (turėdamas dvi krosnis, per metus galės atlikti virš 4000 kremacijų). Visgi, pasiteiraukite dėl eilių: tam tikrais laikotarpiais (pvz., žiemą, kai mirštamumas didesnis) gali susidaryti kelių dienų eilė. Laidojimo namai padės suderinti laiką ir suplanuoti ceremoniją atsižvelgiant į kremavimo datą. Ceremonijos formatas: Vilniuje galite pasirinkti, kaip atsisveikinti – su velionio kūnu prieš kremaciją ar tik su urna po kremavimo. Pirmuoju atveju velionis bus pašarvotas (pvz., laidojimo namų salėje mieste) ir po to iškilmingai išlydėtas į krematoriumą. Kai kurios šeimos norėdavo dalyvauti pačiame kremavimo akte, tačiau tiesiogiai stebėti įkėlimo į krosnį paprastai nėra praktikuojama, vietoje to suteikiama galimybė palydėti karstą iki krematoriumo durų. Kitu atveju, galite nuspręsti kremuoti iš karto ir organizuoti atsisveikinimą su urna – tuomet po kremavimo surengiama urnašarvystė (urna statoma salėje, vyksta giedojimai, atsisveikinimo žodžiai). Abu variantai priimtini – priklauso nuo šeimos pageidavimų ir tradicijų. Vilniaus krematoriumas turi atsisveikinimo sales, tad norint galima ceremoniją rengti ten, su urnos ar net karsto pašarvojimu prieš pat kremaciją. Šios salės modernios, jaukios, su audio/video įranga, kunigai arba civilinės metrikacijos darbuotojai atvyksta pagal poreikį. Planuojant ceremoniją, aptarkite šiuos dalykus su laidojimo paslaugų centru – jie patars, kuris variantas tinkamiausias jūsų situacijoje. Pacientų implantai ir asmeniniai daiktai: Jeigu velionis turėjo medicininių implantų (pvz., širdies stimuliatorių, defibriliatorių) – būtina informuoti apie tai, nes tokius prietaisus paprastai reikia išimti prieš kremavimą (stimuliatorių baterijos gali sprogti krosnyje). Laidojimo specialistai tuo pasirūpina (patikrins med. dokumentus). Taip pat šeimos nariai kartais klausia, ar galima įdėti į karstą kokių nors mylėtų daiktų (pavyzdžiui, nuotraukų, laiškų, nedidelių simbolinių daiktų). Tai įmanoma – smulkūs degūs daiktai dedami į karstą ir sudega kartu. Patartina vengti stambių ar nedegančių daiktų (metalo, stiklo), nes jie arba liks nesudegę, arba gali sutrikdyti procesą. Mažos smulkmenos (pvz., popieriniai laiškai, mediniai kryželiai) – priimtina. Krematoriumo personalas paprastai nurodo, ko negalima dėti (pvz., butelių su skysčiu, didelių metalinių daiktų). Apranga: velionį kremuoti galima aprengti įprastais drabužiais – čia apribojimų mažai, bet labai sintetiniai, sunkiai degūs drabužiai gali pilnai nesudegti (nors pelenų malimas paskui viską sutvarko). Standartiškai laidojimo namai aprengia specialiais drabužiais arba velionio rūbais pagal pageidavimą, visa tai sudega. Teisiniai aspektai dėl pelenų: Kaip minėta, Lietuvoje įstatymai griežtai reglamentuoja, kad urnos su pelenais negalima laidoti bet kur. Ji turi atsidurti kapinėse arba kolumbariume, arba tam skirtame barstymo lauke. Toleruojama, kad kurį laiką urna pabūna pas artimuosius namuose (pvz., laukiant pavasario laidoti ar kol bus įrengta kapavietė). Tačiau viešos tvarkos sumetimais rekomenduojama per kelis mėnesius urną palaidoti oficialiai. Tą padaryti Vilniuje nesudėtinga – tiesiog kreipkitės į kapinių administraciją dėl laidojimo leidimo urnai. Beje, jeigu norite išbarstyti pelenus Liepynės kapinių lauke, irgi reikia suderinti su kapinių prižiūrėtoju. Išbarstymas kitur – draudžiamas, net jei velionio valia to pageidavo (dėl to artimiesiems kartais tenka paaiškinti, kad kai kurios paskutinės valios – pvz., „pelenus išbarstykite prie jūros“ – negali būti įgyvendintos dėl galiojančių įstatymų). Emocinė pagalba: Kremavimo procesas kartais apipintas įvairiais klausimais ar baimėmis. Visuomenėje vis dar sklando mitai – pvz., ar tikrai gausime savo artimojo pelenus, ar jie nesumaišomi, ar kremavimas nėra „šalta“ procedūra. Svarbu žinoti, kad krematoriumų darbuotojai laikosi griežtos etikos: vienas kūnas – viena kremacija, viskas identifikuojama, tad pelenai autentiški. Kremavimo metu su velioniu elgiamasi pagarbiai; Vilniaus krematoriume net vykdomas ritualinis kremavimas – tai reiškia, kad viskas atliekama atsižvelgiant į pagarbos tradicijas, jei šeima pageidauja, jiems gali būti suteikta galimybė stebėti per monitorių ar gauti kremavimo eigos įrašą (tokios paslaugos praktikuojamos kai kur, pvz., jei artimieji negali dalyvauti). Tad galite būti ramūs dėl proceso skaidrumo. Jei kyla kokių nors neaiškumų – drąsiai klauskite laidojimo centro ar krematoriumo atstovų: kiek truks kremavimas, ar galime pamatyti urną prieš uždarant, kaip sužinosime kada atsiimti pelenus ir t. t. Jie pasirengę atsakyti ir padėti suprasti visą eigą.

Išvada

Kremavimas Vilniuje šiuo metu vyksta moderniomis sąlygomis, užtikrinant tiek pagarbą mirusiajam, tiek patogumą artimiesiems. Viskas pradedama nuo formalių sutikimų ir dokumentų, tuomet velionis paruošiamas, per gana trumpą procedūrą kremuojamas, o galiausiai pelenai atiduodami šeimai su atitinkamais dokumentais. Sostinėje galimybės organizuoti atsisveikinimą yra lanksčios – galima pasirinkti šarvojimą su kūnu arba atsisveikinimą su urna. Svarbiausia, ką turi žinoti artimieji: būtina sutvarkyti reikiamus dokumentus (mirties liudijimą, prašymą kremuoti), laikytis galiojančių taisyklių dėl pelenų laidojimo, ir, žinoma, nebijoti klausti paslaugų teikėjų patarimo bet kuriame žingsnyje. Laidojimo ir kremavimo specialistai Vilniuje akcentuoja, jog jų tikslas – padėti šeimai kuo sklandžiau ir oriau pereiti šį procesą. Todėl jie konsultuos tiek dėl praktinių dalykų (kokį karstą rinktis kremavimui, kokią urną, kur ir kaip laidoti pelenus), tiek suteiks emocinės paramos paaiškindami, kaip viskas vyks. Renkantis kremavimą, galite būti tikri, kad Vilniuje ši paslauga atliekama profesionaliai: moderni įranga, aukšti standartai ir patyrę darbuotojai užtikrina sklandų procesą. Belieka pasirūpinti, kad paskutinė atsisveikinimo dalis atitiktų jūsų norus – ar tai būtų privatus susikaupimas šeimos rate su urna, ar tradicinės laidotuvės su laidojimo mišiomis prieš kremaciją. Kremavimo paslaugos Vilniuje suteikia visas šias galimybes, tad svarbu žinoti teisinius niuansus ir drąsiai pasinaudoti profesionalų pagalba, kad atsisveikinimas su artimu žmogumi būtų kuo deramiau įgyvendintas.