
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi, gerokai lenkiančia onkologinius susirgimus ar kitas patologijas. Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemos ligos lemia daugiau nei pusę visų mirčių šalyje, o vienas pagrindinių šios niūrios statistikos kaltininkų yra dislipidemija – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Nors valstybinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa padeda anksčiau diagnozuoti rizikos veiksnius, daugelis lietuvių, sužinoję apie pakilusius rodiklius, pirmiausia ieško ne receptinių vaistų, o natūralesnių alternatyvų. Vaistinių lentynose gausu įvairių preparatų, tačiau papildai nuo cholesterolio nėra vienodi savo sudėtimi, veikimo mechanizmu ar saugumo profiliu, todėl vartotojui būtina gebėti atskirti rinkodaros pažadus nuo moksliškai pagrįsto veiksmingumo.
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuostata, kad augalinės kilmės preparatai yra visiškai saugūs ir gali būti vartojami be apribojimų, tačiau medicinos praktika rodo ką kita. Netinkamai parinkti preparatai gali ne tik neduoti laukiamo efekto, bet ir sąveikauti su kitais vartojamais vaistais, sukeldami nepageidaujamų reiškinių. Lietuvoje, kur tradicinė mityba vis dar gausi sočiųjų riebalų – riebios mėsos, pieno produktų – cholesterolio kontrolė yra kritiškai svarbi visuomenės sveikatos problema. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip veikia populiariausios veikliosios medžiagos, kokių rezultatų galima tikėtis ir į ką būtina atkreipti dėmesį skaitant etiketę, kad pasirinktas produktas būtų ne tik saugus, bet ir efektyvus.
Cholesterolio tipai ir fiziologinė reikšmė
Prieš pradedant vartoti bet kokius preparatus, būtina suprasti, ką tiksliai stengiamasi koreguoti. Cholesterolis pats savaime nėra nuodas – tai gyvybiškai svarbi medžiaga, reikalinga ląstelių membranų statybai, hormonų gamybai ir vitamino D sintezei. Problemos kyla tuomet, kai sutrinka pusiausvyra tarp mažo tankio lipoproteinų (MTL), dažnai vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) – „gerojo“ cholesterolio. MTL perteklius linkęs kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles, kurios ilgainiui siaurina kraujagysles ir didina infarkto bei insulto riziką.
Lietuvos gyventojų kraujo tyrimų analizės dažnai rodo būtent padidėjusį MTL rodiklį. Nors mitybos korekcija ir fizinis aktyvumas yra pirmaeiliai gydymo metodai, ne visiems pacientams pavyksta pasiekti tikslines normas vien gyvenimo būdo pokyčiais. Būtent šioje stadijoje, kai rizika dar nėra itin didelė, o statinų skyrimas dar nėra būtinas, dažnai rekomenduojami maisto papildai cholesteroliui. Tačiau svarbu pabrėžti: šie preparatai nėra skirti gydyti ūmioms būklėms ar pakeisti gydytojo paskirtų vaistų, jei aterosklerozė jau pažengusi.
Augaliniai steroliai ir stanoliai — mokslo pripažintas pasirinkimas
Viena iš labiausiai ištirtų medžiagų grupių, skirtų lipidų kontrolei, yra fitosteroliai (augaliniai steroliai ir stanoliai). Jų cheminė struktūra yra labai artima paties cholesterolio struktūrai, todėl žarnyne jie konkuruoja dėl absorbcijos. Vartojant pakankamą kiekį fitosterolių, į kraujotaką patenka mažiau su maistu gauto cholesterolio. Tai vienas iš retų atvejų maisto papildų rinkoje, kai teiginiai apie sveikatingumą yra griežtai reglamentuoti ir patvirtinti aukščiausiu lygiu – tai patvirtina EFSA pripažintas augalinių sterolių efektyvumas cholesterolio kontrolei.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad kasdienis 1,5-3 gramų augalinių sterolių ar stanolių suvartojimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį 7-10 procentų per 2-3 savaites. Visgi, vartotojai turėtų būti atidūs: daugelis rinkoje esančių produktų turi per mažą veikliosios medžiagos kiekį, kuris nesuteikia norimo terapinio efekto. Renkantis produktą, būtina tikrinti, ar dienos dozėje yra moksliškai pagrįstas sterolių kiekis. Mažesnės dozės gali neturėti jokios klinikinės reikšmės, todėl pinigai bus išleisti veltui.
Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai ir monakolinas K
Kita populiari kategorija yra maisto papildai nuo cholesterolio, kurių sudėtyje yra raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstrakto. Pagrindinė veiklioji medžiaga čia yra monakolinas K. Savo chemine struktūra monakolinas K yra identiškas lovastatinui – receptiniam vaistui, skirtam cholesterolio mažinimui. Dėl šios priežasties tokie papildai gali būti itin veiksmingi, tačiau kartu jie kelia ir didesnę šalutinių poveikių riziką.
Pastaraisiais metais Europos Komisija sugriežtino reikalavimus šiems produktams. Nustatyta, kad didelės monakolino K dozės maisto papilduose gali sukelti tuos pačius nepageidaujamus reiškinius kaip ir statinai: raumenų skausmus, kepenų fermentų aktyvumo padidėjimą ar virškinimo sutrikimus. Nauji reglamentai riboja monakolino K kiekį vienoje paros dozėje (jis turi būti mažesnis nei 3 mg), taip pat reikalauja įspėti vartotojus apie galimas rizikas. Tai puikus pavyzdys, kaip svarbu nesivadovauti vien natūralumo kriterijumi – net ir augalinės kilmės medžiaga gali veikti kaip stiprus vaistas.
Omega-3 riebalų rūgštys ir kiti komponentai
Dažnai papildai cholesteroliui savo sudėtyje turi ir omega-3 riebalų rūgščių, išgaunamų iš žuvų taukų arba krilių aliejaus. Nors omega-3 yra nepakeičiamos širdies sveikatai, svarbu teisingai suprasti jų poveikį lipidogramai. Omega-3 rūgštys (EPA ir DHA) efektyviai mažina trigliceridų kiekį kraujyje ir slopina uždegiminius procesus, tačiau jų poveikis MTL („blogajam“) cholesteroliui yra minimalus arba neutralus. Todėl, jei pagrindinė paciento problema yra būtent aukštas MTL rodiklis, vien omega-3 preparatų gali nepakakti, nors jie ir yra puiki papildoma priemonė bendrai širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugai.
Taip pat rinkoje populiarėja bergamotės (citrininių bergamočių) ekstraktai, polikosanolis bei česnako preparatai. Nors kai kurie tyrimai rodo teigiamą šių medžiagų poveikį, įrodymų lygmuo dažnai yra žemesnis nei fitosterolių ar monakolino K atveju. Vartotojams rekomenduojama ieškoti sudėtinių preparatų, kuriuose šios medžiagos derinamos su moksliškai patvirtintais komponentais, siekiant sinerginio poveikio.
Saugumo aspektai ir specialisto komentaras
Didžiausia klaida, kurią daro pacientai, yra savavališkas papildų derinimas su receptiniais vaistais. Maisto papildai nuo cholesterolio, ypač turintys monakolino K, neturėtų būti vartojami kartu su statinais, nebent tai rekomendavo gydytojas. Dvigubas poveikis tam pačiam fermentui kepenyse gali pavojingai sustiprinti šalutinius reiškinius ir pakenkti raumenims ar kepenims.
Apie šią problemą perspėja ir medikai. Kardiologas Andrius, kasdien susiduriantis su pacientais, sergančiais išemine širdies liga, pabrėžia atsakingo vartojimo svarbą: „Mes dažnai matome pacientus, kurie, bijodami „chemijos“, nutraukia jiems gyvybiškai būtinus vaistus ir pereina prie maisto papildų, manydami, kad tai saugesnė alternatyva. Tačiau papildai yra skirti tik tiems atvejams, kai rizika yra maža arba vidutinė, o cholesterolio padidėjimas – saikingas. Jei žmogus jau yra patyręs infarktą arba turi daug rizikos veiksnių, savarankiškas gydymas papildais yra tiesiog pavojingas lošimas su likimu. Be to, būtina stebėti kepenų fermentus net ir vartojant augalinius preparatus.“
Kaip išsirinkti kokybišką produktą?
Lietuvos vaistinėse pasiūla yra didžiulė, todėl renkantis produktą rekomenduojama vadovautis keliais esminiais kriterijais:
- Veikliųjų medžiagų kiekis. Visada tikrinkite etiketę. Ar fitosterolių kiekis siekia bent 1,5 g paros dozėje? Ar nurodytas tikslus monakolino K kiekis?
- Standartizacija. Rinkitės ekstraktus, kurie yra standartizuoti. Tai reiškia, kad gamintojas garantuoja tam tikrą veikliosios medžiagos kiekį kiekvienoje kapsulėje, o ne tiesiog įdėjo „smulkinto augalo miltelių“.
- Gamintojo reputacija. Pirmenybę teikite žinomiems gamintojams, kurie laikosi Geros gamybos praktikos (GMP) standartų. Tai užtikrina, kad produkte nėra teršalų, pavyzdžiui, citrinino, kuris gali susidaryti netinkamai fermentuojant ryžius.
- Kompleksiškumas. Neretai efektyviausi yra deriniai, pavyzdžiui: fitosteroliai kartu su omega-3 ir kofermentu Q10. Pastarasis yra svarbus, nes cholesterolį mažinančios medžiagos gali sumažinti natūralų Q10 kiekį organizme, todėl jo papildymas padeda išvengti raumenų silpnumo.
Apibendrinant galima teigti, kad papildai gali būti naudingas įrankis kovoje su dislipidemija, tačiau jie nėra stebuklinga piliulė, leidžianti ignoruoti mitybos principus. Veiksmingiausia strategija visada išlieka kompleksinė: Viduržemio jūros dietos principų taikymas, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir, pasitarus su specialistu, tikslingai parinkti preparatai. Tik toks požiūris gali padėti išsaugoti sveikas kraujagysles ir ilgą gyvenimą.