Helio balionai – įprastas šventinių vakarėlių akcentas, bet už jų slepiasi įdomi mokslo ir istorijos paslaptis. Vaikams balionai – tai linksmi, spalvingi draugai, o suaugusieji vertina jų lengvumą ir dekoratyvumą. Vis dėlto mažai kas žino, kodėl helio balionai kyla aukštyn, kodėl jie tokie ypatingi ir net kur jie galėtų kilti – tarkim, Marse ar Mėnulyje. Štai dešimt intriguojančių faktų apie helio balionus, kurie atskleis tiek paprastą fiziką, tiek įdomius technologinius ir ekologinius niuansus.

1. Helis – apie septynis kartus lengvesnės dujos už orą

Helis yra antras lengviausias elementas periodinėje lentelėje. Dėl itin mažo tankio helio balionai natūraliai kyla į viršų – dujos sumažina bendrą baliono tankį, todėl aplinkinis oras jį iškelia aukštyn. Tai lengvai pastebime bet kokioje šventėje: pripildytas heliu balionas tarsi be svorio ima plūduriuoti link lubų, o balionas su paprastu oru lieka ant žemės.Iš esmės helis paverčia balioną savotišku „oro laivu“. Net labai dideli balionai, pripildyti helio, gali pakilti į didelius aukščius – juos galima naudoti reklamai, stebėjimams ar net moksliniams tyrimams.

2. Helis – nedegios dujos, todėl balionai – saugūs

Skirtingai nuo vandenilio (dar vienos itin lengvos dujos), helis visiškai nedegus. Tai reiškia, kad helio balionas negali užsidegti ar sprogti dėl ugnies. Istoriškai pirmuosius balionus eksperimentuodavo su vandeniliu, kol buvo atrastas jo pavojingumas. Žinomiausia to pasekmė – 1937 m. katastrofa, kai Hindenburgo oro laivas sudegė būtent dėl vandenilio, o ne dėl helio užpildymo. Nuo to laiko helis tapo saugia alternatyva tiek oro laivų, tiek šventinių balionų užpildymui. Helio inertumas leidžia žmonėms mėgautis dideliais balionais net šalia žvakių ar fejerverkų – tiesiog įsitikinkite, kad balionas nėra labai arti atviros liepsnos, bet net ir tai rizika gerokai mažesnė nei su vandeniliu.

3. Helis keičia balsą – paverčia jį aukštu, ,,čiurlenančiu’’

Vienas populiariausių triukų balionų vakarėliuose – trumpam įkvėpti helio iš baliono ir prabilti neįprastai aukštu balsu. Kodėl taip nutinka? Helis garsą perduoda kitaip nei oras. Kadangi helio molekulės yra labai lengvos, garso bangos per jas sklinda gerokai greičiau. Dėl to pasikeičia garso rezonansas burnos ir gerklės ertmėse – vadinamieji formantai, kurie nulemia balso tembrą. Nors pačių balso stygų virpesių dažnis išlieka tas pats, mūsų ausis balsą suvokia kaip daug aukštesnį ir plonesnį. Trumpai tariant, helis ne „įtempia“ balso stygas, o pakeičia tai, kaip garsas sustiprinamas ir girdimas, todėl balsas ima skambėti komiškai aukštomis natomis. Svarbu žinoti, kad helis nepateikia deguonies, todėl jo įkvėpimas neturėtų trukti ilgai. Ilgesnis kvėpavimas heliu gali būti pavojingas. Dėl šios priežasties balso pokytis paprastai trunka tik kelias akimirkas – bet jų visiškai pakanka, kad vakarėlyje netrūktų juoko.

4. Pirmasis guminis balionas – su vandeniliu, o ne heliu

Įdomu tai, kad pirmaisiais balionais laikomi tokie, kurie nebuvo pripildyti heliu. Anglų mokslininkas Michaelas Faradėjus sukūrė mažą gumos balioną su vandenilio dujomis. Jo eksperimentas parodė, kad net paprasčiausias balionas, užpildytas lengvesnių už orą dujų, gali kilti į dangų. Tik daug vėliau, XX a. pradžioje, dėmesys persikėlė į helį – dėl saugumo sumetimų palaipsniui helis tapo daugelio balionų užpildu. Įdomus sutapimas: helis atrastas astronomijos tyrimams, bet dabar mes jį naudojame gimtadienių šventėms. Ši mokslinė istorija primena: net paprasta šventė gali jungti kasdienį džiaugsmą ir didžius išradimus.

5. Balionai gali pakilti iki stratosferos

Helio balionai „mąsto drąsiai“ – jie gali siekti ne tik namų lubų, bet ir labai aukštas Žemės atmosferos sritis. Meteorologai ir mokslininkai naudoja specialius didelio tūrio helio balionus atmosferos tyrimams: kartu su matavimo prietaisais jie kyla net iki stratosferos. Meteorologiniai balionai dažnai pasiekia 30–40 km aukštį, kur oro slėgis ir tankis yra itin maži. Kylant aukštyn balionas plečiasi, kol galiausiai plyšta, o jame buvę prietaisai parašiutu saugiai grįžta atgal į Žemę. Įspūdingi rekordai rodo, kad tokie balionai gali pakilti gerokai aukščiau nei dauguma keleivinių lėktuvų. NASA ir kitų kosmoso agentūrų duomenimis, moksliniai helio balionai yra pasiekę beveik 40 km aukštį – tai jau riba, vedanti kosmoso link. Nors šie balionai atrodo kaip didžiulės plėvelės, iš tiesų tai mobilios oro tyrimų stotys, leidžiančios mums pažvelgti gerokai aukščiau nei įprasti orlaivių maršrutai.

6. Balionų šventės pasaulyje ir kasdienybėje

Helio balionai populiarūs ne tik kiemo vakarėliuose. Pasaulyje rengiami didžiuliai balionų festivaliai – pavyzdžiui, garsiausias karšto oro balionų renginys vyksta Albukerkyje, JAV (Naujoji Meksika). Vasarą dangų nuspalvina daugybė įvairiausių formų balionų. Nors šie balionai pripildyti karštu oru, o ne heliu, atmosfera ten tokia pat šventiška ir spalvinga. Lietuvoje taip pat organizuojami įvairūs pramoginiai balionų renginiai: nuo miesto švenčių iki vaikų gimtadienių, kur helio balionai paverčia erdvę tikra spalvota pasaka. Jie dažnai naudojami ir parduotuvių atidarymuose bei reklaminėse akcijose – pririštos balionų puokštės prie durų ar barų iš tolo praneša apie šventę ir pritraukia svečius. Kai kuriuose renginiuose vyksta masinės balionų paleidimo ceremonijos: vienodos spalvos balionų srautas pakyla į dangų, simbolizuodamas vienybę ar minėjimo idėją. Tačiau šiandien tokie masiniai paleidimai retai rekomenduojami dėl ekologinių priežasčių.

7. Helis – brangus ir ribotas išteklius

Nors helio balionai atrodo egzotiški, realybėje helis yra gana ribotas. Daugiausia helio telkinių žinome JAV, Alžyre, Kataro dujų laukuose. Dar 2024 m. JAV pardavė savo didžiulį Federalinį helio rezervą privačiai bendrovei už kelis šimtus milijonų dolerių – tai ženklas, jog helio ištekliai tapo vertingas turtas, o ne paprastų dujų atsargos. Visame pasaulyje trečią kartą per paskutinį dešimtmetį susiduriama su helio trūkumu, kuris verčia didinti kainas. Net ir mažą vienkartinį balioną gavus mintis: jei jis užpildytas heliu, kurį galėtų naudoti medicinos įranga arba laboratorijos – reikia taupyti. Dėl šios priežasties švenčių organizatoriai ieško alternatyvų. Dalis gimtadienių švenčių perėjo prie alternatyvių technologijų: vietoj gausybės mažų balionų kartais naudojamos didesnės dekoracijos, vėliavėlės ar popieriniai žibintai, kad šiek tiek sumažintų helio poreikį. Parduotuvėse rasite ir akcijas: parduodamos helio balionų puokštės, kur vietoj dešimties atskirų balionų įkomponuojama vieninga kompozicija – sunaudojama mažiau dujų. Taip pat yra paslaugų, kurios siūlo balionų pristatymą Vilniuje ar kitame mieste – tai leidžia neperšvaistyti helio pačiam pumpuoti, o gauti tiksliai tiek, kiek reikia. Galų gale, skystas helis brangiai kainuoja, tad 2020–2025 m. skaičiuose balionų gamintojai ir pramogų pasaulis pirmauja pagal ekonomiškumo pokyčius.

8. Ekologija ir saugumas: balionai – džiaugsmas su žala

Helio balionai gali kelti ir tam tikrų rūpesčių. Be jau minėto balso keitimo efekto, reikia atkreipti dėmesį į dvi svarbias sritis: klausos ir gamtos apsauga. Klausos sauga: didelio baliono sprogimas sukuria staigų, smarkų garsą. Tyrimai rodo, kad net paprasto vakarėlio baliono sprogimo garsas gali siekti 150–160 dB – tai yra lygu fejerverko sprogimui arba galingo automobilio garso signalui net per keliasdešimt metrų. Toks triukšmas gali akimirksniu pažeisti klausos sistemą, ypač vaikų, jei jie stovi netoliese. Todėl smagu pūsti balioną, bet jį prireikus sprogdinti pasitraukite bent keletą metrų nuo aplinkinių. Aplinkosauga: balionai taip pat tapo ekologijos tema. Dėl mažų biologiškai skaidžių detalių jie mėgsta keliauti vėju. Paleisti į dangų balionai po kelių dienų nusileidžia toli – į miškus, upes, pievas, net jūroje. Lateksas žūva per kelis mėnesius (jei nepagaunamas), plastikiniai foliniai balionai gali pūti keliasdešimt metų. Dėl šios priežasties kai kurios bendruomenės draudžia masiškai leisti balionus į dangų. Jų alternatyva – nešti pūkų burbulus ar daryti žibintų šventes. Bet kuriuo atveju helio balionas mūsų pasauliui suteikia džiaugsmo, bet kviečia pasvarstyti ir apie kitokį variantą. (pvz., balioną pririškite prie svarsčio).

9. Helio balionai šventėse, idėjose ir dovanose

Helio balionai – tikra šventės spalva ir džiaugsmas. Tai tapo klasikiniu gimtadienio atributu: neįsivaizduojame vaikų ar net suaugusiųjų gimtadienio be kelių įspūdingų balionų spiečių. Jie paprastai derinami su tradicinėmis dekoracijomis – torto žvakutėmis, spalvotomis girliandomis, konfeti – ir puikiai pabrėžia temą. Be to, helio balionai plačiai naudojami ir kūrybiškam dovanų pakavimui. Prie gimtadienio dovanos galite pritvirtinti spalvingus balionus – dovana tarsi pradeda skristi, o gavėjas patiria netikėtumo akimirką. Balionai tuomet tampa integralia dovanos kompozicija, ją paverčiant vizualiai įspūdingu prisiminimu. Tokį išradingą dovanos įteikimą ypač pamėgo verslo renginiai ir sveikinimai – netgi imamos dovanoti „balionų puokštės“ su kalbomis ar loterijomis. Lietuvoje jau veikia net paslaugos, kurios siūlo balionų pristatymą Vilniuje ar kituose miestuose – jos atveža profesionaliai pripūstus balionus jūsų šventei. Be to, balionai dažnai derinami su kitomis šventinės atmosferos detalėmis: pradedant gimtadienio atributika, baigiant Helovino puoša, balionai papildo bet kokią progą. Net gimtadienio žvakutės ant torto išryškėja labiau, kai šalia plazda keli spalvoti balionai. Tokiu būdu helio balionai tampa ne tik paprastomis dekoracijomis, bet ir kūrybišku laišku, nešančiu džiaugsmą. Kita vertus, verta paminėti, kad visa šventė – nuo žvakučių iki balionų – susijungia į vieną prasmę.

Šie faktai liudija – helio balionai yra ne tik spalvingi linksmybių „gabaliukai“, bet ir dalis sudėtingos istorijos bei mokslo. Kitą kartą, mėgaudamiesi šventės džiaugsmu, pagalvokime: kiek daug pasako vienas helio balionas – nuo milijonų metų susikaupusių dujų iki vienos akimirkos stebuklingo kilimo. Juk net paprasčiausias balionas yra bendras mūsų kūrybiškumo ir gamtos išteklių vaisius, kurį vertėtų švęsti ir branginti tuo pačiu ritmu.