Apšvietimas pakeičia erdvės pojūtį nepakeisdamas nė vieno baldo. Šviesos intensyvumas, kryptis ir laikas lemia, kaip vakare atrodo svetainė, kaip patogu dirbti darbo kambaryje ir kiek šviesos reikia pereinamosiose erdvėse. 

Kai visa tai galima valdyti automatiškai, apšvietimas tampa organiška namų architektūros dalimi.

Jis gali įsijungti žmogui įėjus į patalpą, pritemti vakarėjant arba prisitaikyti prie pro langus patenkančios dienos šviesos. Iš anksto nustatyti scenarijai leidžia skirtingą atmosferą sukurti vienu veiksmu, o automatinis valdymas padeda nešvaistyti elektros ten, kur šviesos tuo metu nereikia.

Kas yra išmanus apšvietimas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto?

Įprastas jungiklis atlieka vieną funkciją. Išmanus apšvietimo valdymas suteikia daugiau pasirinkimų – šviesą galima įjungti ir išjungti rankiniu būdu, reguliuoti jos intensyvumą, susieti su jutikliais ar valdyti telefonu.

Kai kuriuose namuose šviesa gali įsijungti žmogui įėjus į patalpą. Kitur ji pritemsta vakare arba išsijungia tuo metu, kai namuose nieko nėra. Galimas ir belaidis apšvietimo valdymas, kai papildomas valdymo elementas gali būti įrengiamas ten, kur nėra įprasto jungiklio.

Tai ypač aktualu erdvėse, kuriose norisi kuo mažiau matomų technologijų. Mygtukas išlieka interjero dalimi, o sudėtingesnė automatika veikia fone.

Judesio ir buvimo jutikliai: šviesa tik tada, kai jos reikia

Koridoriuje ar laiptinėje retai kada reikia nuolat degančios šviesos. Tas pats galioja sanitarinėms patalpoms, pagalbinėms erdvėms ar kitoms vietoms, kuriose žmogus praleidžia nedaug laiko.

Judesio ir buvimo jutikliai gali atpažinti, kada patalpoje yra žmogus, ir pagal tai valdyti apšvietimą. Šviesa įsijungia tada, kai jos reikia, o išsijungia erdvei ištuštėjus.

Tai paprastas būdas išvengti situacijų, kai šviesa lieka degti vien todėl, kad ją pamiršta išjungti. Kartu išlieka ir patogumas – nereikia ieškoti jungiklio tamsiame koridoriuje.

Apšvietimo reguliavimas pagal natūralios šviesos kiekį

Natūralios šviesos kiekis namuose nėra pastovus, todėl net ir tą pačią dieną dirbtinio apšvietimo poreikis gali stipriai skirtis. 

Išmanus apšvietimas ir šviesos jutikliai leidžia į tai atsižvelgti – šviesos intensyvumas gali būti reguliuojamas pagal tai, kiek dienos šviesos tuo metu patenka į patalpą. Taip palaikomas komfortiškas apšvietimas nenaudojant daugiau šviesos, nei tuo metu reikia.

Šie apšvietimo sprendimai ypač pasiteisina dideliuose, daug langų turinčiuose namuose, kuriuose natūralios šviesos sąlygos per dieną stipriai keičiasi.

Automatinis apšvietimo valdymas pagal laiką ir kasdienius įpročius

Namų ritmas gana nuspėjamas. Ryte prasideda diena, vakare namai nurimsta, naktį daugelyje patalpų šviesos apskritai nereikia.

Šį ritmą galima perkelti į automatines apšvietimo taisykles. Šviesa gali būti įjungiama ir išjungiama pagal nustatytą laiką, o skirtingoms paros dalims priskiriamas skirtingas intensyvumas.

Taip apšvietimo valdymas pulteliu ar mygtuku išlieka tada, kai jo norisi, tačiau dalį kasdienių veiksmų galima patikėti automatikai. Tai ypač patogu namuose, kuriuose apšvietimo šaltinių yra daug.

Šviesos intensyvumo reguliavimas ir jo nauda energijos taupymui

Ne kiekvienai situacijai reikia maksimalios šviesos. Ruošiant vakarienę virtuvėje jos reikia daugiau nei ramiai skaitant svetainėje. Vakare poilsio erdvėje ryški šviesa gali būti net nepageidaujama.

Šviesos intensyvumo reguliavimas padeda pasirinkti tokį apšvietimo lygį, kokio iš tikrųjų reikia. Tai keičia ir požiūrį į energijos vartojimą: vietoje nuolatinio veikimo visu pajėgumu naudojama tik tiek šviesos, kiek tuo metu būtina.

Todėl išmanus apšvietimo valdymas naudingas ne tik komfortui, bet ir racionalesniam elektros energijos naudojimui.

Išmanūs apšvietimo scenarijai skirtingoms situacijoms

Gerai apgalvotuose namuose apšvietimas nėra vienodas visą dieną. Rytui, darbui, vakarienei, poilsiui ar išvykimui galima sukurti skirtingus scenarijus.

Pavyzdžiui, „Vakaras“ gali pritemdyti svetainės ir valgomojo šviesas, o „Išeinu“ – vienu veiksmu išjungti visą nereikalingą apšvietimą. Tokie scenarijai leidžia kelis mygtukų paspaudimus pakeisti vienu veiksmu.

Kartu jie padeda išvengti įpročio palikti įjungtas šviesas ten, kur jų nebereikia.

Kaip automatizuotas apšvietimas padeda sumažinti elektros sąnaudas?

Energijos taupymą lemia ne vienas įrenginys. Svarbu tai, kaip apšvietimas naudojamas visame būste: ar šviesa dega tuščiose patalpose, ar jos intensyvumas atitinka paros metą, ar dienos šviesa išnaudojama tada, kai jos pakanka.

Automatika gali perimti dalį šių sprendimų. Jutikliai reaguoja į buvimą, laiko nustatymai seka namų ritmą, o scenarijai leidžia vienu veiksmu valdyti kelias šviesas.

Išmanus apšvietimas nėra vien dar viena technologija namuose. Tai galimybė šviesą naudoti tiksliau – ten, kur jos reikia, tada, kai jos reikia ir tokiu intensyvumu, kokio tuo metu pakanka. O kartu su patogumu atsiranda ir mažesnis bereikalingas energijos vartojimas.