Nors vestuvių tradicijos keičiasi, tačiau tėvelių noras padėti savo vaikams išeiti į gyvenimą – natūralus ir visa dar labai gajus. Žinoma, kad tai yra labai gražus gestas. Svarbiausia, kad tėveliai danai padeda vaikams ne tik finansiškai, tačiau ir kitomis prasmėmis. Pavyzdžiui, pateikdami patarimus, užsakydami kokias nors paslaugas ir panašiai.

Vaikai, tai yra būsimi sutuoktiniai, turėtų ieškoti būdų – kaip atsidėkoti tėveliams. Šiuo metu vestuvinė atributika dažnai perkama internetu, tad nebus sunku rasti smulkmenas, kurios nudžiugins gelbėtojus. O koks gestas, taktas yra laikomas priimtinu.

Skoningos dovanos

Geriausia dovanoti jaukias dovanas, kurios parodo ne tik padėką, tačiau ir leidžia po daugelio metų mėgautis konkrečių daiktų funkcionalumu. Ypač mėgstamos dovanėlės, kurios yra graviruotos. Tuomet jos tampa asmeninės ir labai jaukios. Tai gali būti pudeliai, vazonėliai, padėkos, kurios įrėmintos gražiuose rėmeliuose. O kas jums atrodo labiausiai priimtina?

Padėka tosto metu

Jeigu nenorote dovanoti daikto – galite pasakyti labai gražius žodžius, kurie kartais yra svarbesni nei aksesuaras namuose. Geriausia gražius žodžius pasakyti tosto metu. Tuomet juos išgirs daug žmonių, o tam tikra prasme tokia padėka bus didesnė ir labiau džiuginanti.

Dovanojama kelionė

Jeigu galite sau leisti – dovanokite tėveliams akimirkas. Tai visada yra pati geriausia dovana. Kelionė neturi būti tolima. Galima keliauti ir po Lietuvos regionus. Jie labai ypatingi ir kiekvienas – žavus.

Pagalba darbuose

Galiausiai, dar viena ne materialinė dovana yra pagalba darbuose. Kai tiksliai žinote, kokios pagalbos reikia ir kaip galite palengvinti mylimų žmonių buitį – stenkitės tai ir padaryti. Svarbiausia yra parodyti ir pasakyti tėveliams, kad tai yra Jūsų atsidėkojimo ženklas už pagalbą vestuvių metu.

Kiekviena pora renkasi tokį padėkos būdą, kuris jai atrodo labiausiai tinkamas. Svarbiausia, kad dovanos tėvams per vestuves pirmiausia turėtų būti ne materialinės, tačiau iš širdies. Taigi, ir jaukios dovanėlės – turėtų būti pasirenkamos kuo daugiau dėmesio skiriant emocijai, o ne paties daikto materijai.